migla

miglà sf. (4), myglà (4) KII87 1. R, Vrb, Btg, Pun smulkučiais lašeliais virtusių vandens garų susitelkimas apatiniuose atmosferos sluoksniuose, rūkas, ūkas: Pradeda miglà kilti J. Šiandien iš ryto labai buvo didelė miglà, kad per tris žingsnius žmogus žmogaus negalėjo matyti Lž. Vakar tokia miglà laukus užtraukė, kad nė namo negalėjau pareiti Vv. Vakare užėjo didelės mìglos Dkš. Tirštos miglos Lp. Viršum pievų baltos miglos liula rš. Valandomis, rodos, by lengviau, kaip tik migla dulkina (smulkiai lyja) Žem. Nelis, nukris tokia miglà, ir tiek Všk. Jeigu migla krimta ant žemės, tai lytaus nebūs Skd. Krinta mìglos (smulkus lietus) Azr. Teka šviesi saulelė tamsiosa miglosa (d.) Mrk. Neduok, Dievai, pasimesti kaip baltajai miglai JD722. Miglos krinta ant mano žirgelio TŽI178. Nuo miglelių, nuo raselių vainikas pavyto JD774. Nusišluostysiu burnelę raudonų rožių miglele JV818. Mergele mano, jaunoji mano, rasele pasiklosim, miglele užsiklosim LTR. O kur tavą vainikelį miglužė užkrito? RD38. Devynis rytus miglùžė[je] tekėsiu, o šį dešimtą visai netekėsiu LB33. ^ Krinta musios kap miglà Dkš. Krinta galvos [nuo kulkų] kap miglẽlė (d.) Btrm. Lyg pro miglas ji pažino Jokimo rašyseną J.Dov. Matau kaip per miglas (neaiškiai) BsPIV270. ║ prk. tai, kas trukdo žiūrėti, matyti: Ma[n] tie akiniai miglàs daro Alk. Galva svaigsta, mìglos akise rodosi Gs. Pro ašarų miglą ji spėjo paskutinį kartą iš arti pamatyti žydinčių lubinų melsvumą rš. 2. prk. didelė daugybė, pulkas, galybė: Prūsokai eita migloms Lk. Ką tu čia, tokia miglà svieto! Mrc. Žmonių susibėgo miglų miglos! rš. Piršlių čia buvo migla rš. 3. pl. parazitinių grybų sukeliamos rudos dėmės augalų lapuose: Miglos šiemet labai pagadino šalpusnius, tik kelias savaites galėjom rinkti – visi lapai sugadinti Mrk. 4. scom. lėtas, žioplas žmogus: Antros tokios miglõs nebė[ra]: o kur aš tus siūlus pasidėjau?! Ms. Ans dirba kaip miglà Pln. Mìglos amžiniejai! Sd. Tėvas buvo miglẽlė, ir vaikai tokie pat miglẽlės atsigimė Skd.

◊ miglõs kõšė žioplys, netikėlis, neišmanėlis: Miglos košė! ir sudegino žekę pri pečiaus Šts.

mìglą (miglàs) pū̃sti [į akìs] meluoti, apgaudinėti: Pùčia žmogui mìglą į akìs Jrb. Nepūsk miglos į akis Brž. Vyruk, miglàs į akìs putì Šll. Tu nepūsk miglos ir sakyk, kokiu reikalu čia atėjai rš.

miglà užpìlti akìs primeluoti, pripasakoti nebūtų dalykų: Durniem akìs miglà ùžpila, tie ir tiki Žal.

su miglà (gerti) iki visiško apsvaigimo, iki nuvirtimo: Eita gerti su miglà Jdr.